Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Spalvų reikšmės:
„Žinau, ką renku“ – tai nešališkas politikos stebėsenos tinklas, kuriame dalyvauja jauni žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Siekiame, kad Lietuvos politikai būtų atskaitingi rinkėjams, todėl skatiname piliečius sąmoningai dalyvauti viešajame gyvenime ne tik prieš rinkimus, bet ir po jų.
Klausimo statusas:
Karolina 2023-02-06
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Kaip manote, ar teisingas sprendimas apriboti merų kadencijų skaičių?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Jonas 2023-02-11
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Kokia yra jūsų nuomonė ties homoseksualiais asmenimis? Ar manote, kad Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose trūksta švietimo apie LGBT bendruomenę? Iš viso, ar trūksta vaikams lytinio švietimo temų?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Dėkoju už klausimą.
Mano nuomonė yra paprasta: kiekvienas žmogus turi teisę būti kokiu nori būti. Ar manau, kad trūksta švietimo LGBT ir lytinio švietimo temų - manau, kad taip. Trūksta ne tik šių, bet ir kitų svarbių - finansinio raštingumo, emocinio intelekto ugdymo ir kitų.
LVŽS pamatinė vertybė, kurią mes atstovaujame yra šeima. Norėtųsi, kad ir švietimo įstaigose būtų išlaikoma ši vertybė.
Pirmas klausimas apie žmonių seksualinę orientaciją skamba neetiškai. Seksualinė orientacija yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas.
Antru klausimu yra išskiriama viena bendruomenė, apie kurią būtų vykdomas švietimas bendrojo lavinimo mokyklose. Bendruomenių turime daug ir įvairių. Bet apie kitas bendruomenes nekalbame švietimo kontekste. Todėl manu, kad neturėtume išskirti ir šios bendruomenės.
Trečias klausimas – dėl lytinio švietimo, manau, kad trūksta nuoseklaus ugdymo pradedant ikimokyklinio ugdymo amžiaus vaikams ir tęsiant ugdymą pagal vaikų amžių bendrojo lavinimo mokyklose.
Visi mes esam žmonės. Mano žiniomis mokyklose vyksta švietimas, tačiau jis galėtų būti vykdomas išsamiau. Nemanau, kad švietimas LGBT bendruomenės klausimais turėtų būti išskirtas kaip atskiras dalykas.
Visų žmonių, kurie veda bendrą namų ūkį, turtiniai bei kiti interesai turi būti teisiškai sureguliuoti.
Lytinis švietimas turėtų būti stiprinamas ugdymose įstaigose, nes jaunuoliai dažnai savarankiškai ieško informacijos šia tema, tačiau ne visuomet informacija rasta internete būna tiksli ar tinkama jaunimui.
Manau, kad potraukis tai pačiai lyčiai kylą dėl skaudžių praeities patirčių ir išgyvenimų, todėl mano nuomonė apie šiuos žmones yra tokia pat kaip apie heteroseksualius žmones, tačiau kai homoseksualūs žmonės bando savo potraukį ir požiūrį primesti visai visuomenei, tai laikau amoraliu reiškiniu. Esam visi žmonės, tai ir gyvenkime savo gyvenimus, nebandydami visų paversti savo kopijomis. Lietuvos mokyklose trūksta ne lytinio švietimo, bet lytinio ugdymo pamokų. Lytinis ugdymas kalba apie vaisingumo pažinimą, apie tai kaip kiekvienas gali susivaldyti, ugdo žmogaus savigarbą neskatina vartojimo. Jauniems žmonėms turi būti sudarytos sąlygos sužinoti apie žmogaus kūno kilnumą, apie vaisingumo pažinimą, apie susilaikymo naudą, o ne apie kontraceptines priemones, skatinančias išbandyti aktyvius lytinius santykius, neprisiimant jokios atsakomybės už savo elgesį. Suaugusiųjų gyvenimo bandymas paauglystėje veda į priklausomybes ir kitas psichines traumas. Privalu mokyklose grąžinti lytinį ugdymą, o ne švietimą. Vaisingumą reikia saugoti, o ne jo saugotis. Šiuo metu vietoj lytinio ugdymo atsirado tik gyvenimo įgūdžių programa su LGBT pradžiamoksliu.
Švietimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų mūsų bendruomenėje, todėl labai svarbu pateikti aktualią informaciją, kad vaikai ir jaunimas žinotų šias temas.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2023-02-07
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Apie 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turi įsiskolinimų. Įvairių tyrimų duomenimis, tai vienas didžiausių įsidarbinimo barjerų. Kokius matote pagalbos būdus įsiskolinusiems žmonėms, kad jie išeitų iš skolų spąstų?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Juoko forma ir kartu labai rimtai su faktais.
Bankinių erkių klestėjimo laikotarpis!
Kai turi “lūzerių” daugumą kito rezultato ir būti negali būti.
Ūkininkai už 1 ltr pieno gauna 0,16-0,27 Eur!
Nors parduotuvėje pienas 2-3 eurai!
O čia Lietuvoje aukšto Prezidento G. Nausėdos globojami, bei I. Šimonytės palaikomi bankai pelno gaus 1 mlrd €!!!
Kai apie tai rašiau sausio pradžioje tai bankų žiurkytės ir jų gerai samdomi žurnalistai klykė, kad kremlinis Žemaitaitis meluoja ir taip būti negali.
O va praėjo mėnuo jau ir LB vadovas Kremliniu tapo 😉
Kaip suprantu G. Skaistei suprasti finansus bei matematiką misija neįmanoma!
Būstų palūkanų normos pakilo nuo 50-begalybės eurų. Jaunos šeimos negali net maisto įpirkti, nes bankų šulams dirba, o jie sau pelną kraunasi!
Gal ir gerai, kad tą jaunimą su šeimomis dusina 😉, gal dabar supras, kokie Konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija kapitalistai, ir dirba ne LT naudai, o skandinavams!
Įdomu tai, kad prieš daug metų Lietuvos finansai ir jų valdymas, buvo atiduoti į skandinavų rankas, tai dabar jie kaip tie vikingai uždusins mūsų Tautą palengva.
Aš siūliau ir siūlau PELNO MOKESTĮ BANKAMS NUSTATYTI PAGAL EURORIBOR
1 % Euroribor - pelno mokestis 10 %
1-1.5 % - pelno mekstis 15 %
1.5-2 % - pelno mokestis 20 %
2-2.5 % - pelno mokestis 25 %
Tokiu atveju būtų stabilios palūkanos ir žmonės apsaugoti.
Sekmės palaikant toliau konservatorių daugumą ir jos vykdomą politiką prieš Lietuvos žmones!
P.s. Kaip sakė vienas geras mano bičiulis “Remi... jie kaltina Europos Centrinį Banką dėl palukanų. Tai ok... keičiam visas būsto paskolų sutartis ir jose numatykim ne Euribor indeksa o ECB palukanų normą, kuri visada mažesnė už Euribor!”
Bet tik ne šie kapitalistas ir korumpuoti valdininkai.
Jeigu būtų priimtas toks straipsnis situacija čia ir dabar sustotų
Ar galėtumėte patikslinti klausimą? Ar Jūs turite omenyje taip vadinamuosius „blogus“ įsiskolinimus, kai gyventojai susiduria su antstoliais ir skolų išieškojimais per darbdavius?
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2023-02-06
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Apie 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turi įsiskolinimų. Įvairių tyrimų duomenimis, tai vienas didžiausių įsidarbinimo barjerų. Kokius matote pagalbos būdus įsiskolinusiems žmonėms, kad jie išeitų iš skolų spąstų?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Vidmantė 2023-02-23
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Kokia jūsų nuomonė apie bendrapartietės, kandidatės į Kelmės r. merus, A.Zavadskienės skandalą? Po R.Kuncaičio skandalo Šilutėje LVŽS greitai sureagavo ir parodė savo vertybinę poziciją, panašios reakcijos tikėtasi ir iš TS-LKD. Deja, iš jos vis dar tvyro tyla.Kaip tai vertinate?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Dėka jūsų klausymo teko specialiai pasidomėti kandidate į Kelmės r. merus A. Zavadskiene ir sužinoti apie jos reakciją dėl homoseksualių asmenų, kurią pristato žiniasklaida. Kadangi neesu partietis, o tik kandidatuojantis su TS-LKD partijos sąrašu, gal todėl nebuvau ir neesu specialiai informuojamas apie tos pačios partijos atstovų rinkiminių kampanijų sėkmes ir nesėkmes (skandalus). Mano galva, kiekvienas politikas pristatydamas savo požiūrį visuomenei, turi prisiimti atsakomybę už tai. Negalima lengvai į kairę ir dešinę mėtytis samprotavimais, nes jie visuomenėje yra sutapatinami su politiko laikysena. Dar liūdniau, kai politikas maišosi sąvokose, kaip tikėtina ir šioje situacijoje. Žinoma, gali įvykti klaidų, kad ir dėl techninių dalykų (pvz.“ copy-paste“ veiksmo), bet politikas turi būti budrus ypač diagnozuodamas visuomenės atstovus. Pagal tai, kiek turiu šiuo metu informacijos apie šią konkrečią situaciją, objektyviai vertinti negaliu.
Esu pilnai įsitikinęs, kad švietimo LGBT bendruomenės klausimais trūksta ne tik mokyklose, bet ir kitose institucijose. Nežinojimas ir nepažinimas iššaukia visuomenėje TABU, o jeigu visuomenėje dar gajus netolerancijos bruožas, tuomet baimė užvaldo mūsų nuostatas ir požiūrius, kuriuos dažnai net nesąmoningai deklaruojame. Juk ko nepažįstame, tas mus labiausiai gąsdina. Mokimės būti laisvais!
Šiaip - labai nemėgstu skandalų ir skandalistų, todėl jų neseku ir nevertinu. Šiais laikais įvertinti "skandalą", ypač rinkiminiu laikotarpiu yra labai nedėkingas reikalas, reikia turėti pakankamai daug pirminės informacjos, kurios mes dažniausiai neturime. Nesigilinau nei į vieną iš šių skandalų ir tik sulaukęs Jūsų klausimo "pasigooglinau" apie ką jie. Mano nuomone, abu šie atvejai yra mūsų žemos politinės kultūros išraiška. Abiem atvejais prisikalbėta ir nusišnekėta, čia iš tos serijos kaip sakoma „praleido progą patylėti“. Jau vien dėl to nėra čia ką vertinti. Rimtas politikas turi galvoti ką ir kur sako !!!
Viktorija 2023-02-11
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Su klimato kaita ir neigiamu žmogaus pėdsaku susijusios nelaimės visame pasaulyje linksniuojamos kasdien. Jei būsite išrinktas (-a) - kada ir ką konkrečiai darysite su iki šiol NErūšiuojamomis šiukšlėmis Vilniaus Senamiestyje?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Aš manau atliekos yra labai aktuali ir iki šiol ne visiškai išspręsta tema tiek Vilniuje, tiek ir Lietuvoje. Neseniai 15 minučių atliktas tyrimas atskleidė tamsiąją Vilniaus šiukšlių pusę. Nemanau. kad visą rūšiavimą teisinga būtų užkrauti ant senamiesčio gyventojų pečių, todėl visų pirma planuočiau diskusijas tiek su senamiesčio gyventojais, tiek su ekologais.
Vilniaus Senamiestyje pagal galimybes turi būti įrengiami įkasami arba rakinami antžeminiai konteineriai, sutiekiantys galimybes Senamiesčio gyventojams rūšiuoti atliekas. Pažymėtina, kad rūšiavimo proceso organizavimas šiuo metu yra perduotas savivaldybių kompetencijai, todėl miestas turi šią infrastruktūrą išplėtoti reikiama apimtimi. Papildomai pažymėtina, kad mieste turi būti plečiamos galimybės rūšiuoti ir maisto atliekas, įrengiant tam reikalingas konteinerių talptas.
Papildomai pasidalinu savo įvalgomis apie klimatui neutralaus ir tvaraus miesto viziją.
Vilnius yra vienas iš 100 Europos Sąjungos miestų, kurie iki 2030 m. įgyvendina eksperimentinę inovacijų programą ir siekia iki minimumo sumažinti CO2 emisijas ir išmetamų teršalų kiekį. Miestas per ateinančius septynerius metus sieks tapti klimatui neutralus. Aplinkai draugiško ir tvaraus miesto viziją, kaip būsimas Vilniaus meras, įgyvendinsiu šiais pjūviais:
· Miesto architektūra; 10 architektūros ir urbanistikos taisyklių skiria ypatingą dėmesį tvarumui mieste (pavyzdžiui, „Suteik gyvybę gatvėms“ (taisyklė Nr. 3), „Naudok vietines natūralias medžiagas“ (taisyklė Nr. 5) ir “Saugok ir augink miesto želdinius“ (taisyklė Nr. 8)); ketinu principingai taikyti šių rekomendacijų rinkinį planuojant ir įgyvendinant naujus nekilnojamojo turto ir infrastruktūros projektus Vilniaus mieste, užtikrinant aiškų ir vienodą jų taikymą visiems plėtotojams;
· Urbanistiniai sprendimai; miestas turi būti plėtojamas taip, kad visas reikalingas paslaugas miestiečiai galėtų pasiekti per 15 minučių nuo savo gyvenamosios vietos, miestas turi būti vaikštomas; urbanistiniais sprendimais turi būti kontroliuojama miesto drėka, skatinama buvusių pramoninių teritorijų konversija į mišraus užstatymo teritorijas (pavyzdžiui, Vilkpedė, buvusio Verkių autobusų parko teritorija, Burbiškės), miesto centrinėje dalyje gyventojų skaičius turi augti; šie sprendimai ne tik kuria miestietišką miestą, bet ir ilguoju laikotarpiu sprendžia judumo (t. y. kamščių ir automobilių sukeliamos oro taršos) problemas; „miegamųjų“ rajonų transformacija turi vykti pagal MIESTAS+ programos keliamus tikslus, kai yra ne tik renovuojami daugiabučių namų fasadai juos apšiltinant, bet ir transformuojamos („perkraunamos“) sovietinių rajonų gatvės ir viešosios erdvės (pavyzdžiui, kvartalų „skaldymas“ į mažesnius segmentus juos dalinant vaikštomomis gatvelėmis);
· Miesto gatvės; planuoju tęsti Vilniaus gatvių „humanizacijos“ projektą, perengiant transformuojamų gatvių planą bent dviem metams į priekį bei suteikiant galimybę vilniečiams pateikti savo pastabas ir pasiūlymus; perteklinio važiuojamosios dalies asfalto plotas turi būti perduotas pėsčiųjų ir dviračių takams, želdynams, viešojo transporto juostoms ir papildomoms parkavimo vietoms įrengti; gatvių „humanizavimas“ sukuria reikalingą infrastruktūrą vaikščioti pėsčiomis ir naudotis dviratėmis transporto priemonėmis, tokiu būdu mažinant dienos kelionių skaičių automobiliu; tęsiu „Naujojo Vilniaus gatvių standarto“ įgyvendinimą;
· „Žalioji banga“; siekiant valdyti klimato kaitos padarinius, sieksiu, kad mieste atsirastų daugiau žaliosios infrastruktūros - nuolat prižiūrėsime esamas žaliąsias erdves ir kursime naujas, diegsime inovatyvias, gamtiniais sprendimais pagrįstas kritulių surinkimo sistemas (pavyzdžiui, šlapbales, kurios gali virsti ir rekreacinėmis zonomis), tęsime ir didinsime žaliąją bangą – medžių, krūmų, vijoklių sodinimą miesto erdvėse;
· Mobilumas (judumas) mieste; šiuo metu miesto judumo struktūroje kas antra dienos kelionė vyksta automobiliu; tikslas – kad tokių dienos kelionių iki 2030 m. būtų jau tik kas trečia; šiuo tikslu atnaujinsime viešojo transporto priemonių parką, prioritetą teikdami elektra varomam viešajam transportui, diegsime sprendimus siekiant efektyvinti viešojo transporto sistemą (pavyzdžiui, A juostų įrengimas centrinėje gatvės dalyje), sujungsime Vilniaus dviračių takus į nepertraukiamą tinklą ir jį plėsime, sukursime palankias sąlygas palaikyti ir plėtoti dalinimosi ekonomiką mieste (dalinimasis automobiliais, paspirtukų nuoma, pavėžėjimo paslaugos) ir plėsime elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą;
· Energetiniai sprendimai; apie 70 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama energetikos sektoriuje, todėl siekiant klimatui neutralaus miesto statuso, šiai sričiai reikia skirti ypatingą dėmesį; būtina tęsti miesto šilumos tinklų izoliaciją (mažinant šilumos energijos perdavimo nuostolius iš pietvakarinės į šiaurinę miesto dalį), šilumos atžvilgiu netvarių gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų renovaciją ir atsinaujinančios energetikos gamybos plėtrą; taip pat plėsime galimybes gyventojams rūšiuoti atliekas (pavyzdžiui, įrengiant maisto atliekų rūšiavimo talpyklas) bei sieksime panaudoti duomenis bei inovatyvias technologijas atliekų tvarkymo sistemos optimizavimui (pavyzdžiui, dronų stebėsena neteisėtai paliekamoms stambiagabaritėms atliekoms).
Papildomai pastebėtina, kad 2022 metais Vilniuje įsteigta viešoji įstaiga „Neutralus klimatui Vilnius“, kuri vienys ir koordinuos sritis, susijusias su neutralaus miesto klimato formavimu. Šios įstaigos koordinacinė veikla padės pritraukti papildomą finansavimą per ES programas, Europos investicijų banką ir privačius investuotojus, siekiant aukščiau įvardytų klimato neutralumo ir tvarumo tikslų įgyvendinimo.
Atliekos skirstomos į mišrias atliekas ir pakuočių atliekas (popierių, stiklą, plastiką). Už mišrių atliekų tvarkymą gyventojai moka rinkliavą savivaldybei, o už pakuočių atliekų tvarkymą susimoka dar parduotuvėje, kur pardavėjas įskaičiuoja pakuotės sutvarkymo mokestį į prekės kainą.
Mišrių komunalinių atliekų tvarkymu rūpinasi savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA). Tuo tarpu pakuočių atliekų tvarkymas įstatymu patikėtas verslą atstovaujančioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms (GIO), samdančioms privačias atliekų tvarkymo įmones.
Iki šiol vykdytu rūšiuojamų atliekų tvarkymu savivaldybė nebuvo patenkinta, todėl šią kadenciją daug dirbome su gamintojų ir importuotojų organizacijomis, Aplinkos ministerija bei Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, kad pakuočių atliekų tvarkymo kokybė būtų pagerinta. Priėjome prie susitarimo, kad nuo 2023 m. pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų pirkimus organizuos Vilniaus miesto savivaldybė.
Šiuo metu yra vykdomas pirkimas, kurio tikslas - įsigyti ne tik rūšiuojamų atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas, bet ir rūšiuojamų atliekų konteinerius bei jų priežiūros paslaugas. Įsigytu inventoriumi bus aprūpinti visi Vilniaus mikrorajonai, įskaitant ir senamiestį.
Šiukšlių rūšiavimas yra įprotis, prie kurio reikia pratinti gyventojus, juos edukuoti. Tai ilgalaikis procesas. Būtinas tvarus požiūris į atliekų rūšiavimą, o tam reikalinga aiški strategija, kuri apimtų visų rūšių atliekų tvarkymą, bei skiepytų atliekų rūšiavimo kultūrą. Savo asmeniniu pavyzdžiu išbandžiau ir galiu pasakyti, kad Zero Waste yra įmanoma pasiekti, reikia tik pastangų. Gyvenamoji vieta neturėtų lempti išimčių.
Viktorija 2023-02-11
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Kokius žinote geruosius socialinio verslo pavyzdžius Vilniaus mieste ? Jei būsite išrinktas (-a) - ar skatinsite socialines iniciatyvas ?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Socialinis verslas gana platus ir šiek tiek painus apibrėžimas. Visų pirma, socialinis verslas, tai tokia verslo veikimo forma, kurioje verslas yra remiamas bendruomenės, arba savo pelną atiduoda bendruomenei.
Šiuo metu Lietuvoje yra gana sunku atskirti socialines paslaugas, nevyriausybinių organizacijų veiklas ir socialinį verslą. Tai labai persipynusios veikimo formos.
Noriu pabrėžti, kad socialinis verslas, tai visų pirma verslas, o ne biudžetinė įstaiga, kur darbo rezultatas mažai kam įdomus.
Iš tokių tikrų socialinių verslo modelių Vilniuje, man žinomi Mano Guru kavinės, Palaimintojo Jurgio Matulaičio socialinis centras, na gal dar vertėtų paminėti Maltos ordiną (Maltiečius), nors pastarasis daugiau socialines paslaugas teikianti įmonė, kuri surenka aukas ir jas paskirto.
Dėl socialinio verslo skatinimo, tai vienareikšmiškai - skatinsim, ir tikrai surasim naujas priemones tokiam verslo modeliui skatinti ir padėti.
Viskas priklausys nuo vilniečių ir bendruomenių poreikių, jei atsiras aktyvių ir norinčių veikti žmonių, visada tokiems atsiras ir galimybė padėti.
Esu dalyvavęs ne vienoje dešimtyje neformalių mokymų, konferencijų, simuliacijų socialinio verslo tema, todėl tikrai turėsiu ką pasiūlyti miestui ir miestiečiams.
Socialinis verslas atlieka svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas, įtraukiant ir tvarų augimą bei pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką, užtikrina pramonės plėtrą ir įgalinimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Todėl vienareiškiškai pritariu socialinio verslo plėtrai Vilniaus mieste ir siūlau šias priemones: (a) užtikrinti sklandesnį ir spartesnį viešųjų paslaugų perdavimą socialiniam verslui ir kitoms NVO organizacijoms; (b) užtikrinti skaidrų ir atvirą šios srities politikos formavimo procesą įtraukiant visas suinteresuotas šalis; (c) stiprinti ES investicijų panaudojimo efektyvumą ir numatytą poveikį skirtą socialinio verslo plėtrai; (d) skatinti ir puoselėti dialogą su socialiniais partneriais socialinio verslo plėtros klausimais.
Gerieji socialinio verslo pavyzdžiai Vilniaus mieste: "Socialinis taksi", "Pirmas blynas", "Mano guru", "Share the Light".
Mano guru, Miesto laboratorija, Pirmas blynas - man yra vieni ryškiausių socialinio verslo pavyzdžių.
Savivaldybė palaikys socialinio verslo iniciatyvas, nes jos reikšmingai prisideda prie atsakingos ir darnios miesto bendruomenės stiprinimo.
Socialinis verslas Lietuvoje vystėsi labiau per NVO iniciatyvas, dabar pritraukia ir verslo investicijų. Labai svarbu jį puoselėti, nes jis ne tik kuria darbo vietas, bet ir sprendžia miestui svarbias problemas. Paminėtini socialiniai verslai – Socialinis taksi, Pirmas blynas, Orūs namai, Mano Guru, paminėtinos ir socialinio inovacijos, pvz., Miesto laboratorija ir t.t. Reikėtų paminėti ir susikūrusią Lietuvos socialinio verslo asociaciją ir kitas organizacijas, kurios dirba šioje srityje, todėl glaudžiai bendradarbiaujant su jomis, kartu vystysime socialinius verslus mieste.
Miglė 2023-02-13
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Debatų metu minėjote, kad "Žinau, ką renku" yra gavęs 450 tūkst. eurų, nes laimėjo projektą. Gal galėtumėte patikslinti, kokį projektą laimėjo "Žinau, ką renku" ir iš kur tokia suma?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Alanta 2023-02-15
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Kam priklauso Krymas?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Karolina 2023-02-06
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Kokios 3 problemos, jūsų nuomone, Šiauliuose yra opiausios?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Miestas per dešimtmetį taip ir nesukūrė savo išskirtinumo, neturime kuo pasigirti prieš kitus miestus. Nėra aiškios miesto vizijos - kuo mes galime būti pranašesni už kitus ir kuom pritraukti žmones atvykti į Šiaulius ar juose pasilikti.
Nėra atskiros investicijų įmonės ar įstaigos, kuri rūpintusi naujų investicijų pritraukimu - tiek LT, tiek užsienio.
Prioritetas iki šiol buvo teikiamas trinkelėms, o ne švietimui. Trinkelės - elementari higiena, kasdienis būtinas darbas ir negali būti keliamas kaip prioritetas. Iki šiol buvo kitaip. Tai reikia pakeisti kuo greičiau, kad mūsų vaikai lavintusi pagal naujausias programas bei technologijas ir kad pedagogai turėtų orų atlyginimą bei tinkamas darbui sąlygas.
Realaus ir konstruktyvaus miesto valdžios dialogo su gyventojais stoka;
Individualizuotų socialinių paslaugų trūkumas, nepakankamas sveikatos paslaugų prieinamumas;
Nepakankamai palanki ir patraukli aplinka įvairaus dydžio verslui mieste;
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2023-02-07
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Apie 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turi įsiskolinimų. Įvairių tyrimų duomenimis, tai vienas didžiausių įsidarbinimo barjerų. Kokius matote pagalbos būdus įsiskolinusiems žmonėms, kad jie išeitų iš skolų spąstų?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Manau, kad iš pradžių reikėtų išsiaiškinti įsiskolinimų priežastį, gali būti socialinių įgūdžių stoka, gali būti ekonominės priežastys, liga ar kt. Bet kokiu atveju reikėtų suteikti individualizuotas specializuotas socialines paslaugas informuojant žmogų apie tai iš kokių pajamų skolos gali būti išskaitomos, o iš kokių ne, kad žmogus nesusidarytų klaidingos nuomonės apie esamą padėtį. Jeigu skolininko kvalifikacija neleidžia pakankamai uždirbti, reikėtų bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba, pasiūlyti profesinio mokymo programą, kuri leistų dirbti aukštesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Galima bendradarbiauti su darbdaviais, kurie galėtų įdarbinti šiuos asmenis. Įmanomos ir fizinio asmens bankroto procedūros.
Tokiais atvejais siūlyčiau Savivaldybėje ieškoti būdų kaip galima būtų apjungti darbo paiešką su socialinių iššūkių sprendimu. Šioje srityje yra labai svarbus Užimtumo tarnybos bendradarbiavimas, derinant paslaugas ir jas pritaikant, ypač ilgalaikiams bedarbiams, su Savivaldybės pavaldume esama socialinės apsaugos ir rūpybos tarnyba. Įvertinant tai, kad Nacionaliniame lygmenyje toks bendradarbiavimas nėra numatomas, svarbu inicijuoti tokios iniciatyvos, kuomet galima būtų darbingo amžiaus, ypač asmenų su įsiskolinimais, įgyvendinimo galimybę per kompleksiškos paslaugos teikimą. Tokia praktika būtų žymiai efektyvesnė, nes ji būtų labiau individualizuota.
Aušrinė 2023-02-12
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Už kokį 1 dalyką galėtumėt pagirti esamą Šiaulių miesto merą?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Asta 2023-02-13
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Koks Jūsų požiūris į savivaldybei priklausančias bendroves? Ar reikia jas išlaikyti, ar perleisti privačiam verslui?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2023-02-06
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Valstybės duomenų bazės 2021 m. duomenimis, 22,5 proc. gyventojų negali sau leisti pakankamai šildytis būsto. Didelė infliacija šią situaciją dar labiau blogina. Kokių konkrečių veiksmų imsitės, kad žmonės Jūsų savivaldybėje išvengtų energetinio skurdo?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2023-02-06
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Lietuvoje skurdo rizikos lygis daugelį metų laikosi apie 20 proc. Savivaldybių funkcijoms yra priskiriamas ir socialinės politikos įgyvendinimas: socialinių paslaugų organizavimas, tam tikrų išmokų skyrimas. Kokius 3 konkrečius dalykus darytumėte, kad skurdas mažėtų?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Greta 2023-02-07
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Ar ketinate vykti į darbą automobiliu? Jei taip, kokios problemos jums iškyla naudojantis viešuoju transportu ar dviračiu? Kokių idėjų turite, kad šios transporto rūšys būtų patrauklios tiek jums, tiek kitiems, keliaujantiems automobiliais?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Kad Viešasis transportas būtų patrauklus Kauno socialdemokratai sieks, kad kauniečiams jis būtų nemokamas. Taip pat turi būti peržiūrėti maršrutų grafikai bei rekonstruojant gatves jos turi būti pritaikytos greitam autobusų ir troleibusų eismui. Taip kauniečiai palaipsniui būtų skatinami mieste automobiliais keliauti mažiau.
Kauno socialdemokratai 2015-2019 metais dirbdami Kauno m. taryboje, savo iniciatyva išplėsti nemokamą viešajį transportą tam tikroms socialinėms grupėms(vaikams iš gausių šeimų) jau parodė, kad didesnis progresas šioje srityje tikrai įmanomas.
Vykstant į darbą dviračiu susiduriame su keletu problemų: sezonas palankus kelionėms dviračiu yra itin trumpas, miesto landšaftas yra kalnuotas, todėl darbo vietoje turi būti įrengta infrastruktūra, turiu omeny, dušas ir t.t.
Konkreti transporto priemonė turi būti pasirenkama priklausomai nuo realios situacijos. Jeigu žmogus gyvena centre – tai geriausia ir sveikiausia priemonė yra savos kojos. Jeigu trijų vaikų mama turi juos visus vežioti į būrelius po visą miestą – tai viešasis transportas problemos neišspręs.
Savivaldybė turi stengtis ir ieškoti optimalių sprendimų, kad CO2 išmetimai ir oro tarša mažėtų, tačiau tai negali būti daroma Vilniaus pavyzdžiu, kai dirbtinai panaikinamos transporto galimybės ir fantazuojama, kad šimtai tūkstančių miestiečių vienu ypu persės ant paspirtukų. Utopija nėra atsakingo miesto valdymas.
Į darbą ketinu vykti dviračiu arba labai efektyviu Kauno miesto viešuoju transportu. Šiuo metu Kaune yra nemažai dviračių takų, dėl kurių yra patogu pasiekti visas esančias Kauno vietas, tačiau šį tinklą plėstumėme dar labiau. Dviračių takai turėtų atsirasti visur, kad važiuoti dviračiu būtų saugu visiems – tiek pavieniams žmonėms, tiek važiuojančioms šeimoms. Viešasis transportas Kaune yra atnaujintas ir veikia efektyviai. Savo ruožtu mėgintumėme skatinti juo naudotis, nes tai būtų naudinga visiems gyventojams, kad sumažintumėm spūstis ir taršą mieste.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2023-02-07
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Apie 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turi įsiskolinimų. Įvairių tyrimų duomenimis, tai vienas didžiausių įsidarbinimo barjerų. Kokius matote pagalbos būdus įsiskolinusiems žmonėms, kad jie išeitų iš skolų spąstų?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Dauguma žmonių turinčių skolų net nebando kalbėtis su savo kreditoriais. Savivaldybė teikia nemokamą teisinę pagalbą kuria gali pasinaudoti socialiai remtini žmonės ir su teisininkų patarimais spręsti kaip ir su kokiais kreditoriais šnekėtis, prašyti atidėlioti skolas.
Pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti priežastis, kodėl pas žmones atsirado tos skolos. Ar tai yra dėl mažų pajamų ir didelių pragyvenimo sąnaudų, ar tai dėl įsiskolinimų bankui (ir dėl kokių tikslų), ar dėl kitų priežasčių.
Jeigu tos skolos susidariusios dėl negalėjimo žiemos metu išsimokėti už šildymą – atsižvelgus į žmonių gaunamas pajamas, atitinkamai sudaryti galimybę išdėstyti apmokėjimą per šiltąjį sezono laikotarpį, o ne iš karto perduodant antstoliams.
Jeigu skolos susidariusios dėl pajamų neturėjimo (kai nedirbama) - padėti įsidarbinti, galbūt net ir keičiant ar įsigyjant naują specialybę ar amatą (bendradarbiaujant su mokymo centrais), arba per trūkstamų specialistų rėmimą (bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba).
Jeigu skolos susidariusios dėl mažai uždirbamų pajamų - padėti įkurti savo smulkųjį verslą (suteikiant visą išsamią informaciją, kaip tai padaryti) arba sudaryti galimybes užsidirbti papildomai, informuojant apie mieste esamas galimybes, bendradarbiaujant kartu su miesto verslininkais.
Tik pastebėjimas toks, kad darbo dažniausiai yra, tačiau nėra norinčių dirbti dėl mažų siūlomų atlyginimų, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas su darbdaviais, ir/arba sudarant verslui konkurenciją, padedant žmonėms steigiant savo šeimos verslus ir pan. Tai turi būti bendravimas tiek individualiai su žmonėmis, tiek su miesto verslininkais.
Pirmiausia tai valstybinio lygio klausimas. Valstybė įstatymiškai reguliuoja atsakingą skolinimą. Manau valstybiniu mastu žmonės turi būti šviečiami dėl atsakingo skolinimosi, mokomi finansinio raštingumo. Greitieji kreditai, jų reklamos masinė sklaida padarius didelę žalą pažeidžiamiausiai visuomenės daliai. Tai reikia stipriau reguliuoti. Dažnai tokie žmonės lieka šešėlyje ilgą laiką, nesidarbina, tampa amžinais bedarbiais.
Ką galėtų savivaldybė savo lygmeniu padėti, tai paskirti savivaldybės darbuotoją, kuris būtų kompetetingas šios problemos srityje padėti žmogui sudaryti planą, suteikti informaciją, patarti kaip išbristi iš skolų. Savivaldybė gali organizuoti finansinio raštingumo švietimo kampaniją, rengti kursus atitinkamai pagal norinčių skaičių. Padėję tokiems žmonėms, galime tikėtis mažesnių kitų socialinių problemų, kurias iššaukia tokia situacija.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2023-02-07
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Lietuvoje skurdo rizikos lygis daugelį metų laikosi apie 20 proc. Savivaldybių funkcijoms yra priskiriamas ir socialinės politikos įgyvendinimas: socialinių paslaugų organizavimas, tam tikrų išmokų skyrimas. Kokius 3 konkrečius dalykus darytumėte, kad skurdas mažėtų?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
1
1. Žmonių su negalia integracija atviroje darbo rinkooje. Lydimoji pagalba įsidarbinus, parama darbo vietos ir darbo aplinkos pritaikymui, darbo asistento pagalba. Bedarbių įtrauktis į darbo rinką. Reikalinga vertybių kaita - pagarbos darbui, tolerancijos formavimas, taip pat verslo kultūros ugdymas.
2. Didinti būsto prieinamumą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
3. Plėtoti paslaugų sistemą, įtraukiant nevyriausybinį sektorių, organizuojantį savo veiklą įnovatyvumo ir savanorystės pagrindu, siekiant efektyviai spręsti socialinius iššūkius.
Savivaldybėje socialinės priemonės turėtų būti pradėtos taikyti kompleksiškai, laiku nustatant, skiriant, analizuojant ir vertinant, ar paslaugų ir paramos asmeniui pakanka. Mūsų planuose – įsteigti „vieną langelį“ vienoje iš savo socialinių įstaigų, kur žmogus atėjęs galės gauti visas reikalingas paslaugas. Taip pat būtina paprastinti socialinės paramos teikimo procesą, informacija apie paslaugas turi būti greitai ir patogiai randama ir prieinama. Taip pat turime turėti konkrečias ir efektyvias priemonės integracijai į darbo rinką. Žinoma, savivalda gali labai nedaug, daugeliu atveju tai valstybinės politikos klausimai: pensijų dydžiai, minimalus atlyginimas, NPD ir t.t.
Sveiki. Ačiū už klausimą.
Pirma. Užimtumo didinimo programos pagrindinis finansavimas ateina iš centrinės valdžios (2023 metams 107 tūkst. eurų), peržiūrėjus programos pasiektus ankstesnių metų rezultatus, svarstyti apie programos finansavimo didinimą, prisidedant ir savivaldybei.
Antra. Smulkiojo verslo atsiradimo (plėtros) skatinimas. Savivaldybė turi programą, kurioje yra skatinami vietos verslai, naujai įsikuriančios įmonės, dengiamos jų išlaidos ir kt. Didinti programą bei informuoti gyventojus apie programos buvimą bei jos teikiamas galimybes.
Trečia. Socialinių paslaugų plėtra (savivaldybės įstaigų ir bendruomenių inicijuotų socialinių projektų vystymas).
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2023-02-07
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Valstybės duomenų bazės 2021 m. duomenimis, 22,5 proc. gyventojų negali sau leisti pakankamai šildytis būsto. Didelė infliacija šią situaciją dar labiau blogina. Kokių konkrečių veiksmų imsitės, kad žmonės Jūsų savivaldybėje išvengtų energetinio skurdo?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Klausimas susietas ne su savivaldybe ir jos galiom. Tai daro Vyriausybė, esant reikalii Seima keičia.
Šilumos kainas nustato tarybas su VERT,
kompensavimo ribas Vyriausybė su ministerija.
Jei savivaldybė pvz. taikytų daugiau soc garantijų ir pan., tai kita veikla, socialinė grupė nukentės.
pvz. jeigu savivaldybė nori didinti kompensacijas, tai gali visus pinigus nuimti nuo neformalaus švietimo. Kaip ir kompensaciją gaus viena grupė, o kitai grupei negormalų švietimą.
Jei valdžioje Vyriausybėje proto nėra tai nepadės, kol naujų rinkimų nebus. Prieš taikydamas draudimas, sankcijas, ribojimus ir pan, pagalvok ar tavo Tauta tai atlaikys.
Kalbėdami apie energetinį skurdą, turime kalbėti apie tris dalykus – šilumos kainą, energetinį efektyvumą ir gyventojų pajamų dydį.
Valstybė jau ėmėsi veiksmų mažinti šilumos kainą vartotojams – centralizuotam šildymui taikomas 0 proc. PVM, taip pat praplėstas gyventojų, galinčių gauti šildymo kompensaciją, ratas. Neramina tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje šia kompensacija 2022 metais pasinaudojo vos 955 gyventojų, kai tuo tarpu Klaipėdos mieste ją gauna 5,4 tūkst,, Kretingoje 1,7 tūkst., Plungėje – 3,1 tūkst., Šilutėje 2,8 tūkst. ir pan. Šie skaičiai rodo ne gerą mūsų rajono gyventojų pragyvenimo lygį, o stringantį šildymo kompensacijų skyrimą, taip pat informacijos apie galimas gauti kompensacijas trūkumą. Todėl būtina efektyvinti tiek pačią kompensacijų skyrimo tvarką, tiek informacijos sklaidą gyventojų tarpe.
Taip pat puikiai suprantu, kad skiriamos kompensacijos neišsprendžia esamų problemų. Mūsų rajone Gargždams šilumos energiją tiekia AB Klaipėdos energija, kuri yra viena didžiausių šilumos tiekėjų Lietuvoje. Tačiau Vėžaičius ir kitas kelias įstaigas aptarnauja Klaipėdos rajono savivaldybės valdoma įmonė UAB Klaipėdos rajono energija, kurios metinė realizacija 2021-aisiais siekė vos 1,6298 tūkst MWh. Klaipėdos rajono energija gauna per mažai pajamų tam, kad galėtų galvoti apie didesnio masto investicijas į šilumos ūkį. Todėl tapęs meru pirmiausia inicijuočiau šios įmonės veiklos efektyvumo vertinimą, neatmetant ir reorganizavimo galimybės.
Taip pat manau, kad per mažai rajone kalbama apie pastatų energetinio efektyvumo didinimą. Šiuo metu yra kaip tik suteikiama didelė valstybės parama mažajai renovacijai atlikti ir gyventojams savivaldybė privalo aiškiai suteikti visą informaciją apie šilumos energijos sutaupymą, kurį jie gautų priėmę sprendimą renovuoti savo namus. Maža dalis gyventojų žino, kad vien atnaujinus šilumos punktą yra įmanoma sutaupyti iki 15 proc. šilumos energijos.
Galiausiai, energetinį skurdą mažintų ir gyventojų pajamų didinimas. Šiam tikslui pasiekti Klaipėdos rajone turi būti sukurta daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Todėl tapęs meru skirsiu ženkliai didesnį dėmesį bendradarbiavimui su vietos verslu. Savo programoje taip pat esu numatęs Spiečiaus įkūrimą, kuris leis lengviau pradėti mūsų rajono gyventojams naujus verslus, o tiems, kurie jau yra jį pradėję, suteiks galimybę jį plėsti ir gilinti savo turimas žinias.
Energetinių resursų kainų šuolis praeitais metais tikrai stipriai paveikė ne tik gyventojus, verslus, bet ir viešąjį sektorių. Gyventojai, kurie susiduria su sunkumais, visada gali kreiptis į savivaldybę ir gauti ne tik kompensacijas už šildymą, bet ir kitokią socialinę paramą, pavyzdžiui, vienkartines išmokas ar lėšų malkų įsigijimui. Mes kaip savivaldybė į šią problemą žiūrime kompleksiškai: prisidedame prie daugiabučių renovacijos, investuojame į atsinaujinančius energijos šaltinius savo įstaigose. Visose šiose srityse savivaldybė kelia klausimus, analizuoja, rengia sprendimus ir pagal galimybes investuoja.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2023-02-07
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Lietuvoje skurdo rizikos lygis daugelį metų laikosi apie 20 proc. Savivaldybių funkcijoms yra priskiriamas ir socialinės politikos įgyvendinimas: socialinių paslaugų organizavimas, tam tikrų išmokų skyrimas. Kokius 3 konkrečius dalykus darytumėte, kad skurdas mažėtų?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
1. Socialinių paslaugų plėtra. Siekiant išsiaiškinti įvairių pažeidžiamų gyventojų poreikius ir juos atliepti, būtina bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir jas įgalinti. Svarbu nusimatyti nuoseklų biudžeto didinimą socialinėms paslaugoms, kuris ne tik vytųsi infliaciją, bet siekiant patenkinti paslaugų poreikį - ir nuosekliai augtų. Siekti kuo daugiau socialinių paslaugų perduoti teikti tą kokybiškai daryti galinčioms nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinant reikiamą finansavimą iš savivaldybės biudžeto.
2. Socialinio būsto prieinamumo ir kokybės didinimas. Skatinant socialinė atskirtį patiriančių gyventojų integraciją, ir toliau taikyti Vilniaus mieste sėkmingai pasiteisinusią būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mechanizmą. Nuosekliai didinti kompensacijos dydį, atsižvelgiant į vidutinę rinkos nuomos kainą. Taip pat vykdyti aktyvią socialinių būstų priežiūrą savivaldybėje, kad būtų išvengta asmenų apgyvendinimo itin netinkamose sąlygose atvejų.
3. Maisto švaistymas. Bendradarbiaujant su "Maisto banko”, miestas turi tapti partneriu ir prisidėti organizuojant maisto surinkimą iš tiekėjų ir perdavimą skurstantiems. Skatinti maisto perdirbimo virtuvėlių, "parduotuvėlių" ir valgyklų steigimą Vilniaus mieste.
a. kiek galima anksčiau pradėtų gauti jų sąlygas apvienodinančias ikimokyklinio ugdymo paslaugas - lankyti darželius. Savivaldybė gali kompensuoti šeimai tenkančius finansinius kaštus (maitinimas, ugdymo kaštai), sutvarkyti susisiekimą (vaikų pasiėmimas iš namų) ir pan.
b. užtikrinti visą įmanomą pagalbą mokantis mokyklose: prailgintos grupės, vaikų dienos centrų plėtra ir pan.
2. Spręsti ilgalaikį nedarbą. Tam, kad sumažintume ilgalaikį nedarbą, reikalinga:
a. tikslingai (pagal nedirbančiųjų lokacijas) sutvarkyti susisiekimą (pagal naujausius duomenis - 26% nedirba dėl to, kad nėra galimybių nuvykti į darbo vietą).
b. identifikuoti šeimas, kurios prižiūri/slaugo senstančius ar neįgaliuosius ir padėti jiems suteikiant socialines bei slaugos paslaugas, taip atlaisvinant nedirbančius darbo rinkai (11%)
c. iš esmės sustiprinti socialinį darbą, bendradarbiavimą su Užimtumo tarnyba ir verslu bei peržiūrėti, kaip sukurti motyvuojančią socialinių išmokų sistemą (savivaldybė pagal įstatymą turi teisę skirti tikslines išmokas) tam, kad atstatytų didžiosios dalies ilgalaikių bedarbių motyvaciją ir įgūdžius grįžti į darbo rinką. (56% pagrindinė priežastis)
Kad šios priemonės veiktų meras ir savivaldybės vadovybė patys turi rimtai įsitraukti į šį procesą, ką Joniškio ir Lazdijų savivaldybių patirtys parodė.
3. Spręsti socialinę atskirtį ir vienišumą. Tam reikia prisitraukti nevyriausybines organizacijas bei įgalinti, kad jos, parapijos ir vietos bendruomenės imtųsi socialinės veiklos, grįstos savanoryste. Tik vertybėmis ir savanoryste grįstų organizacijų veikla gali užpildyti tas atskirties vietas, prie kurių neprieina savivaldybės teikiamos paslaugos. Siekiant sustiprinti NVO, bendruomenes ir parapijas, reikia skirti bent 5 kartus didesnį finansavimą ir pasitikėti jomis, kad būtų teikiamos paslaugos. Jos pajėgios spręsti įvairiapuses problemas, taip pat ir tokias kaip senjorų atskirties ar neįgaliųjų įtraukties klausimus.
Bendrai paėmus, savivaldybė, kaip ir visa LT socialinėms paslaugoms skiria itin mažai (iki 5 kartų mažiau), dėl to savivaldybės biudžete šioms paslaugoms turi būti numatyta kur kas didesnė suma. Liešas galima surasti teisingai, skaidriai bei sąžinigai atlikus viešuosius pirkimus.Svarbu pabrėžti, kad didžiąją dalį socialinės politikos formuoja ir vykdo Vyriausybė, o savivaldybės vykdo teisės aktuose numatytas funkcijas, t.y. moka gyventojams priklausančias išmokas, kuria ir vykdo užimtumo programas.
Visgi, mano įsitikinimu, savivaldybė gali kovoti prieš skurdą 2 pagrindinėmis kryptimis: per socialines paslaugas ir per darbo vietų sukūrimą savivaldybėje.
Didinsime socialinių darbuotojų skaičių ir savivaldybės biudžeto lėšomis mažiausiai 10 proc. didinsime jų atlyginimus. Kadangi Vilniaus rajono plotas labai didelis, sieksime užtikrinti patogias darbo sąlygas mūsų socialiniams darbuotojams. Plėsime ir socialinės infrastruktūros tinklą: Plėtosime dienos centrus ir dienos socialinę globą negalią turinčio asmens namuose; plėtosime laikinojo atokvėpio paslaugas negalią turinčius vaikus auginantiems tėvams, rūpinsimės kitokia pagalba jiems; skatinsime privačius socialinių paslaugų teikėjus steigtis ir veikti Vilniaus rajone: skirsime veiklai reikalingas patalpas, prisidėsime prie komunalinių išlaidų apmokėjimo; reikalausime, kad savivaldybės institucijoms ir įmonėms vykdant viešuosius pirkimus, rangovams būtų keliami reikalavimai į vykdomus projektus įtraukti ilgalaikius bedarbius, darbinės patirties stokojantį jaunimą, neįgaliuosius ir kitus socialiai remtinus asmenis; sieksime, kad socialinių paslaugų katalogai atitiktų realius gyventojų poreikius, kad juose įrašytos paslaugos nebūtų ten įrašytos dėl varnelės, bet būtų realiai prieinamos.
Svarbu pabrėžti ir energetinio skurdo grėsmę. Vilniaus rajono gyventojai už centrinį šildymą moka brangiausiai Lietuvoje. Papildoma parama, šalia valstybės skiriamos, galima labiausiai stokojantiems gyventojams, tačiau mūsų prioritetas - sutvarkyti per dešimtmečius apleistą savivaldybės komunalinį ūkį.
Mažinti skurdą Vilniaus rajone padės investicijos ir naujos darbo vietos – mero kompetencijų ribose užtikrinsiu kokybiškas viešas paslaugas ir tinkamą infrastruktūrą, kad daugiau galimybių turintys gyventojai neemigruotų, o kurtų verslus ir įdarbintų žmones Vilniaus rajone. Turime tikslą įsteigti Laisvąją ekonominę zoną, kuri, išnaudojant mūsų geografinę vietą prie sostinės, padės pritraukti investicijas į mūsų savivaldybę.
Pirmiausiai, reikia pritraukti pakankamai investicijų, kad būtų steigiamos kokybiškos darbo vietos ir mokamas deramas darbo užmokestis darbuotojams. Antra, užtikrinsime, kad būtų šalinami barjerai įgyti reikiamas darbo rinkai kompetencijas, kad būtų užtikrintos galimybės žmogui dirbti. Trečia, viešųjų paslaugų, kurių žmogui reikia, prieinamumas, novatoriškumas ir savalaikiškumas.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2023-02-07
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Valstybės duomenų bazės 2021 m. duomenimis, 22,5 proc. gyventojų negali sau leisti pakankamai šildytis būsto. Didelė infliacija šią situaciją dar labiau blogina. Kokių konkrečių veiksmų imsitės, kad žmonės Jūsų savivaldybėje išvengtų energetinio skurdo?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Vilniuje centralizuoto šildymo kainos yra mažiausios tarp didžiųjų Lietuvos miestų. Išaugus energetinių išteklių kainoms, nacionaliniu lygmeniu buvo pasiūlytos kompleksinės problemos sprendimo priemonės (t. y. PVM lengvata centriniam šildymui, šildymo kompensacijos mažas pajamas gaunantiems gyventojams, elektros ir dujų kainos kompensacijos). Kalbant apie Vilniaus šilumos ūkio struktūrą, būtina diversifikuoti šilumos tiekimo šaltinius (t. y. užbaigti kogeneracinės jėgainės statybas), sudaryti gyventojams paskatas atlikti žemos energetinės klasės gyvenamųjų pastatų renovaciją (t. y. perimti biurokratinę projektų derinimo naštą, parengti standartizuotus renovacijos projektų modelius, tiekti miesto paskatas dėl renovuotų daugiabučių aplinkos sutvarkymo ir t. t.) bei plėsti atsinaujinančių elektros generavimo šaltiniu plėtrą mieste (pvz., saulės modulių diegimas ant pastatų stogų su atitinkama valstybės/savivaldybės paskata).
Būsto šildymo kompensacijos yra (visoms šildymo priemonėms). Sudarytos visos galimybės jas gauti žmonėms iki vidutinių pajamų. Deja, daugelis žmonių, gyvenančių savivaldybėje to nežino arba nedrįsta naudotis. Savivaldybė privalo visus pasiekti su informacija ir pagalba žmonėms pasinaudoti kompensacijomis.
O valstybė turi kompensuoti savivaldai visus dėl kainų kilimo ir išplėstos paramos gavėjų grupės atsirandančius kaštus. Savivaldybė privalo viską daryti, keisti teisės aktus, kad šie kaštai būtų dengiami iš valstybės biudžeto. Kai valstybės biudžetas nekompensuoja, savivaldybė linkusi nepersistengti siūlant įstatymu priklausančią paramą tiems, kas ją gali gauti.
Todėl Savivaldybė privalo būti efektyvi ir visapusiškai rūpintis savo rajono gyventojams, sudarydamas visas galimybes ir sąlygas gauti gyventojams kompensacijas.
Pagarbiai
Dr. Žydrūnas Plytnikas
Vilniaus rajone šis klausimas ypatingas skaudus. Mūsų komunalininkų centralizuotai teikiamo šildymo kainos vienos didžiausių Lietuvoje. Įmonės dirba nuostolingai, jų skolas savivaldybė dengia iš gyventojų kišenės. Privačių namų sąvininkams pagalba beveik neskiriama. Nekalbu apie valstybės nustatytą paramą, bet apie savivaldybės veiksmus. Vienas iš dviejų didžiausių mūsų tikslų yra pertvarkyti rajono komunalinį ūkį: depolitizuoti įmonių valdybas, nulipti nuo „dujų“ adatos ir modernizuoti mūsų katilines, rimtai dirbti dėl namų renovacijos, kur vėl esame vieni paskutinių Lietuvoje (APVA duomenimis Vilniaus rajone renovuota 2.1% daugiabučių).
Kompensuosime šildymo išlaidas nepasiturintiems, o seniūnijos pasirūpins, kad labiausiai pagalbos reikalaujantiems asmenims kuras būtų atvežtas. Skirsime vienodą dėmesį tiek daugiabučių tiek individualių gyvenamųjų namų gyventojų problemoms šildymo sezono metu.
Sieksiu, kad mūsų įmonės gamintų ne tik šilumos, bet ir elektros energiją. Įsirengsime saulės parką elektros gamybai. Pirminėje stadijoje jis užtikrins išlaidų savivalybės įstaigose mažinimą (lėšas galima bus nukreipti kitoms reikmėms), o po to, plečiant, turime tikslą prisidėti prie paramos labiausiai pažeidžiamiems gyventojams.
Klausimą reikia spręsti kompleksiškai. 1. Ilgalaikiai sprendimai – pastatų renovacijos spartinimas, kai savivaldybė lyderiauja ir atstovauja, padeda gyventojams tiek su administracine našta, tiek su geresnėmis sąlygomis šį procesą įgyvendinant. 2. Greiti sprendimai – perskirstyti lėšas socialinei paramai, didinti išmokas socialiai labiau pažeidžiamoms grupėms ir tiems asmenims, kuriems tos pagalbos reikia. Visi sprendimai turi būti savalaikiai ir neuždelsti, kad žmonės išvengtų skolų ir gautų tinkamą pagalbą laiku.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2023-02-07
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Apie 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turi įsiskolinimų. Įvairių tyrimų duomenimis, tai vienas didžiausių įsidarbinimo barjerų. Kokius matote pagalbos būdus įsiskolinusiems žmonėms, kad jie išeitų iš skolų spąstų?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Krizines situacijas išgyvenantiems Vilniaus rajono gyventojams padės socialiniai darbuotojai, kurie nemokamai teiks pagalbą ir konsultacijas. Jie būtų ir savotiški tarpininkai, tarp įsiskolinusio asmens ir kreditorių. Jie padėtų inicijuoti derybas, kaip grąžinti skolas, tartųsi dėl mokėjimo sumų, taip pat kreditorius proaktyviai informuotų apie skolininko lėšų kilmę, kad nebūtų nuskaitymų nuo įvairių socialinių išmokų. Sieksiu, kad tokių specialistų – profesionalių atvejo vadybininkų rajone daugėtų, t.y. savivaldybė skirtų daugiau lėšų šių specialistų etatams sukurti ir išlaikyti.
Kalbant apie įsiskolinusių gyventojų galimybes legaliai įsidarbinti, savivaldybė savo vienkartinių, periodinių, tikslinių ir sąlyginių paramos formų skyrimo tvarkose galėtų numatyti tikslinės paramos rūšį, kuria būtų tikslingai dengiami įsiskolinimai arba jų dalis. Tai padėtų žmonėms išbristi iš skolų ir pilnavertiškai įsilieti į visuomenės gyvenimą bei darbo rinką.
Pirmiausiai, tai kompleksinis klausimas, reikalaujantis individualaus požiūrį į žmogų. Reikia išsiaiškinti priežastis, ar žmogus neturi pajamų nes nedirba, ar jo pajamos per mažos, ar kvalifikacija neatitinka rinkos poreikių. Aktyviai kartu su Užimtumo tarnyba ir socialinės paramos skyriumi spręsime neturinčių darbo ir turinčių skolų žmonių problemas (jau ir dabar rengiamos programos). Taip pat, investuosime į finansinį raštingumą, o tam pasitelksime socialinius partnerius ir įmones, kurie tai jau daro ir dabar, pvz., bankai turi specialias programas ir pan.
Rūta 2023-02-07
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Noriu pasitierauti apie pagrindinių gatvių užimtumą Vilnaius rajone. Kaip planuojama sumažinti eismo intencyvumą Senajame Ukmergės plente, Ežero gatvėje? Šios dvi gatvės yra, kaip pagrindinės arterijos norit įsilietį į Ukmergės plentą ir Molėtų plentą.
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
1. Nedirbus iki šiol Vilniaus rajono savivaldybėje ir nesusipažinus su kompleksine informacija, atsakyti į tokį klausimą - sudėtinga. Pirmiausia reikėtu glaudžiau bendradarbiauti su Vilniaus miesto savivaldybe, nes didžiausi transporto srautai keliauja link ir iš miesto pusės ir didžiausia koncentracija susidaro ties susijungimais su Ukmergės ir Molėtų plentais, dėl ko labiausiai kenčia Riešės, Avižienių ir gretimų apylinkių gyventojai.
Iš pigesnių alternatyvų galėtų būti išmanių šviesoforų įrengimas, kas galėtu paskirstyt srautą tuose atkarpose piko metų. Ypatingai svarbus būtų patikrinimas ar optimaliausiai įrengti sustojimai viešąjam transportui, ar tose vietose užtenka kelio pločio lenkimui, ar nėra galimybės žiedų ties Avižieniais padaryt dviejų juostų, kas leistų padidint pravažumą tose atkarpose. Iš brangesnių, tai galėtų būti naujo išvažiavimo iš Senojo Ukmergės plento projektavimas arba nauja estakada ties Molėtų plentu. Konkrečiau galima būtų atsakyt, jeigu būtų atliktos konkretus transporto srauto studijos, arba galima būtų su jomis susipažint jei buvo atliktos.
Jūratė Rusteikė - Lietuvos Regionų Partijos kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės merus
Partijos numeris - 10
Evelina 2023-02-09
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Kaunas likęs vienintelis Lietuvos didelis miestas neturintis nudistų paplūdimio. Buvo kreiptąsi per praeitą kadenciją ne vieną kartą (ir su peticijomis, surinktais parašais) ir visada atsakymas būdavo neigiamas. Ar tapęs meru padarysite, kad ir Kaunas turėtų nudistų paplūdimį?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Viešojo intereso klausimai turi būti viešos diskusijos aptarimo objektas. Bendruomenės turi pateikti siūlymus ir įvertinti visus argumentus už ir prieš. Jeigu dalis miestiečių to norės – tam reikia ieškoti sprendimų, tačiau tuo pat metu turi būti užtikrinama viešoji tvarka ir įvertintos aršiai prieštaraujančios visuomenės dalies pozicijos.
Kaunas turi atititiki VISŲ jo gyventojų lukeščius ir jei toks poreikis yra išreikštas, tai toks paplūdimys privalo atsirasti. Priedo, ir pats nespjaunu į nudizmą. Keliaudamas mėgstu parodyti savo pasturgalį, tai netgi būčiau labai už šios idėjos įgyvendinimą.
Laba diena, dėkoju už klausimą.
Tapęs meru siekčiau suburti visas suinteresuotas žmonių grupes ir inicijuočiau platesnę diskusiją Jūsų minimam klausimui aptarti. Atviras dialogas ir diskusija su miesto bendruomene yra vienas esminių pokyčių, kurį įgyvendinsime gavę kauniečių pasitikėjimą.
Danielė 2023-02-10
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Ką galvojate apie išparduotas žemes aplink Elektrėnų marias ir salą?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Manau, kad tai buvo visuomenės interesų pažeidimas. Reikėjo palikti dalį visuomenės reikmėms, tai suplanuojant ir juridiškai užtvirtinant. Tačiau tai matyt išnagrinės teisinės institucijos. O mes turėsim priimti naujai besikuriančias bendruomenes ar gyventojus ir rasti jų ir esamų bendruomenių interesų dėl marių pakrantės suderinimo, užtikrinant visų priėjimą prie švarių marių pakrančių. Neturint teisinio pagrindo nusavininti pakračių teritorijas visuomenės reikmėms negalima.
Apie marių pakrantes žinau, o ne manau. Ir tos žinios yra tokios:
Marių plotas 12,64 km².
Kranto linijos ilgis 34,1 km.
Laisvos valstybinės žemės ir valstybinės žemės sklypų kranto linijos ilgis apie 10 km. iš jų apie 3,2 km prižiūti savivaldybė ir numato prižiūrimą pakrantę plėsti.
Aukcione parduotos valstybinės žemės pakrantės ilgis 0,8 km ir tai sudaro 2,3 proc. nuo bendro marių pakrantės ilgio.
Mariose yra 18 salų (nė viena sala nėra parduota).
Todėl kalbėti apie išparduotas valstybines žemes aplink Elektrėnų marias ir parduotą salą nėra pagrindo. Beje 100 proc. aukcione parduotos valstybinės žemės pakrantės yra viešai prieinama.
Kita valstybinė žemė yra grąžinta nuosavybėn buvusiems savininkams nuosavybės teisių atkūrimo procese ir dar nedidelė dalis – suteikta sodininkų bendrijai “Klevas”.
Grąžinta nuosavybėn buvusiems savininkams nuosavybės teisių atkūrimo procese žemė tampa pardavimo objektu ir nėra būdų tam užkirsti kelią, nes tai būtų nuosavybės teisių varžymu. Štai šioje vietoje ir kyla didžiausia grėsmė. Nauji savininkai netrunka užsiimti tvorų nuo žemyninės sklypo dallies statybomis. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 1 ir 4 dalimi yra įtvirtinta būtinybė sudaryti palankios sąlygas rekreacijai, užtikrinti visuomenės teisę naudotis vandens telkiniais ir be žemės savininko sutikimo ir be užtvėrimų bet kuriuo paros metu eiti jų pakrantėmis paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, o šviesiu paros metu – ir apsistoti jose.
Reaguodamas į viešus žmonių pasisakymus ir patikrinau situaciją Peliūnų kaime Pusiasalio ir Žemuogių gatvėse, Elektrėnų miesto Marių ir Semeliškių gatvėse, Geibonių kaime Saulėtekio gatvėje matyti, kad minėtas įstatymas šiose vietoje gali būti pažeidžiamas dėl užtvėrimų sklypuose ir vietinės reikšmės keliuose ir taip galimai pažeidžiama visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais. Mano kreipimasis į Aplinkos apsaugos departamentą nepadėjo, pareigūnai nustatė, kad pakrante praeiti galima. Bet tai kaip iki tos pakrantės prieiti iš žemyninės pusės? Šioje vietoje turi smarkiai padirbėti įstatymų leidėjas.
Evelina 2023-02-11
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Ar tapę meru įrengsite Plungės rajono savivaldybėje nudistams skirtą maudymosi vietą prie ežero?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Nedas 2023-02-13
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Rokiškio rajone planuojama steigti privačius senelių globos namus, ar galite detaliau apie šį projektą?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Nedas 2023-02-13
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Algirdas Brazauskas ar Vytautas Landsbergis? Pasirinkite vieną.
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Janina 2023-02-14
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Visagine dar vis yra likusių sovietinių gatvių pavadinimų, pvz. Tarybų gatvė. Ar Jūs asmeniškai pritartumėte šios gatvės pavadinimo pakeitimui į Ukrainos didvyrių gatvę?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Vilija 2023-02-16
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Kalbant apie judėjimą mieste ir jo planavimą, paprastai kalbama tik apie du variantus - mašinas ir viešąjį transportą. Kaip Jūsų planai dėl transporto ir miesto planavimo paveiks "amžinus" pėsčiuosius, kurie nenori ar negali keliauti viešuoju transportu ar mašinomis?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Esu vienintelis kandidatas, kuris šiuose Vilniaus mero rinkimuose aiškiai sako, kad miesto gatvės skirtos ne tik automobilių vairuotojams, bet ir pėstiesiems, dviratininkams ar viešojo transporto keleiviams. Dėl šios priežasties ir toliau siūlau tęsti Vilniaus gatvių humanizavimo projektą, pritaikant miesto erdves skirtingų poreikių turintiems vilniečiams. Praėjusiais metais Vilniuje buvo nutiesta 12 km naujų ir suremontuota 19 km pėsčiųjų takų, paklota 14 km naujų dviračių takų. Ši kryptis turi būti tęsiama, o jos apimtys didinamos.
Taip pat svarbu, kam miestas teikia prioritetą prižiūrėdamas savo infrastruktūrą. Esu įsitikinęs, kad, pvz., iškritus "netikėtam" sniegui ar susiformavus plikledžiui, operatyviai turi būti valoma ne tik važiuojamoji gatvės dalis, bet ir šaligatviai, kuriais naudojasi pėstieji. Trūkstamos švietimo infrastruktūros įrengimas taip pat yra svarbus, skatinant tvarius ir darnius judėjimo būdus Vilniaus mieste.
Vilniaus miesto transporto infrastruktūra turi būti vystoma siekiant darnos, o ne eismo dalyvių priešinimo, kuris yra įvykęs dabar. Mano siekis, kuriant darnią Vilniaus judumo sistemą, užtikrinti balansą ir tolygiai investuoti į viešąjį transportą, kelių tvarkymą, pėsčiųjų takus, mikromobilumo priemonių infrastruktūrą ir t.t.
Esu įsitikinusi, kad gana Vilnių lopyti kur pakliūvą ar kur labiausiai byra. Su tokiu požiūriu mes vis suksimės “gaisrų gesinimo” stadijoje ir niekur nenueisime. Juk negali daryti to paties šimtąjį kartą ir tikėtis kitokio rezultato.
Miestą suvokiu kaip ekosistemą, o Vilniaus savivaldybės būties tikslą - tą ekosistemą auginti ir puoselėti. Tapusi merė sieksiu, kad Vilniaus infrastruktūros vystymas būtų grįstas sukauptų didžiųjų duomenų analize ir prognozėmis, o nauji sprendimai būtų diegiami tik juos ištestavus virtualioje erdvėje (miestas dvynys).
Toks priėjimas leis visų judumo tipų šalininkams ir propaguotojams mieste judėti laisvai, greitai ir patogiai.
Ėjimas pėsčiomis nesukuria jokio papildomo CO2 pėdsako, neapkrauna mūsų infrastruktūros ir gerina mūsų sveikatą. Todėl užtikrinsime pačias geriausias sąlygas visiems pėstiesiems:
1. Šiuo metu Vilniuje yra apie 380 km prastos būklės pėsčiųjų takų ir 360 km teritorijų, kur reikia naujos infrastruktūros. Atnaujinsime 300 km esamų pėsčiųjų takų ir pastatysime 250 km naujų takų.
2. Iškritusios plytelės bus tvarkomos nedelsiant, nuolat užtikrinamas nuolatinis pėsčiųjų takų valymas, žiemą – nuo sniego, rudenį – nuo lapų.
3. Perėjos bus įrengiamos prie pat gatvių susikirtimų, o ne nukeliamos toliau, taip verčiant pėsčiuosius eiti aplink. Be to, gatvės visada bus pakeliamos į perėjos lygį.
4. Pėstiesiems – greičiau užsidegantys šviesoforo signalai.
5. Dviračių ir pėsčiųjų takų sankirtose įrengsime specialias perėjas ir ženklus apie būtinybę pristabdyti ir praleisti pėsčiuosius. Taip pat numatysime kuo mažiau pėsčiųjų ir dviratininkų takų susikirtimų.
6. Ypatingą dėmesį skirsime Senamiesčio pėsčiųjų takams – jie bus atnaujinti ir pritaikyti patogiam judėjimui, kur galima, maksimaliai juos praplatinant. Siekiant kokybinio ir estetinio proveržio, esamas betono plytas keisime akmeninėmis trinkelėmis.
7. Minimalus šaligatvių reikalavimas bus didinamas nuo 2,5 m iki 3 m, išskyrus vietas, kur nėra techninių galimybių.
8. Vilniuje yra vietų, kur per stulpus pėstiesiems beveik neįmanoma praeiti. Atliksime sankryžų įvertinimą ir sumažinsime stulpų kiekį jose.
Evelina 2023-02-20
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Ar tapę meru įrengsite Molėtų rajono savivaldybėje nudistams skirtą maudymosi vietą prie ežero?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Adam 2023-02-26
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Kilus diskusijoms apie rusų, kaip antros užsienio kalbos, vietą mokyklose, kaip vertintumėte idėją mokyklose įdiegti galimybę mokytis lenkų,kaip antros užsienio kalbos?Tai ne tik praplėstų miesto daugiakultūriškumą, bet ir leistų lenkų kilmės miestiečiams lietuvių mokyklose puoselėti savo kultūrą.
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Esu už tai, kad mokiniai galėtų pasirinkti kuo įvairesnes ES šalių kalbas. Visiškai pritarčiau, kad mokiniai galėtų rinktis ir lenkų kalbą, juolab kad polonistikos specialistų Vilniuje netrūksta. Lenkų kaip antrosios užsienio kalbos mokymasis galėtų būti net ir Vilniaus miesto mokyklų išskirtinumu. Svarbu, kad mokiniams būtų sudarytos galimybės rinktis, atsižvelgiant į jų pageidavimą.
Pritariu, kad lenkų kalba gali atsirasti kaip pasirenkama alternatyva antrosios užsienio kalbos.
Evelina 2023-02-26
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Ar įrengsite Kupiškio rajono savivaldybėje nudistams skirtą maudymosi vietą prie vandens telkinio?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Nacionalinis švietimo NVO tinklas 2023-03-01
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Kokį vaidmenį, jūsų požiūriu, vaidina nevalstybinės (nesiekiančios pelno, bendruomeninės) savito ugdymo mokyklos, siekiant švietimo pažangos? Ar skatinsite šių mokyklų plėtrą ir integravimą į bendrą švietimo sistemą? Jei taip, kokiomis priemonėmis (be valstybės biudžeto dotacijų paskirstymo)?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Nevalstybinių švietimo įstaigų indėlis ugdant laisvus, pasitinčius, empatiškus ir drąsius miestiečius yra toks pat svarbus, kaip ir valstybinių. Taigi, mes turime būti suinteresuoti, kad vaikams ir jų tėveliams būtų prieinamas kuo didesnis ir kuo įvairesnis švietimo įstaigų pasirinkimas.
Privačios ugdymo įstaigos turi būti aktyviau įtraukiamos į savivaldybės organizuojamas finansavimo programas, ten dirbantiems pedagogams reikia užtikrinti lygiavertes galimybes tobulinti savo kompetencijas. Savivaldybė, taip pat, galėtų tokioms įstaigoms padėti su patalpų paieška, suteikti jas neatlygintinai - tai gerokai sumažintų tėvams tenkančią fianansinę naštą ir padėtų pritraukti daugiau mokinių į privačias mokyklas.
Visų bendruomenių vaidmuo yra svarbus. Tikiu,kad jūsų siūlomų mokymosi formų bei mokymosi turinys atitinka bendruosius reikalavimus. Mes pasisakome už bendruomenių, įskaitant ir švietimo, didesnį įtraukimą į visus procesus, į sprendimų priėmimą.
Nacionalinis švietimo NVO tinklas 2023-03-01
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Vyresnių žmonių socialinis ratas traukiasi ir balansuoja ant socialinės rizikos ribos. Šių žmonių švietimas sprendžia daug asmens ir darnios visuomenės problemų. Kaip, jūsų manymu, savivalda turėtų plėtoti vyresniųjų suaugusiųjų neformalųjį švietimą?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Mūsų partijos siūlymas - savivaldybės finansuojamas senjorų veiklos "krepšelis". Akredituosime senjorams skirtas programas (dailės terapija, muzika, mankšta, mokymai ir kt.) ir finansuosime jas krepšelio principu, skirdami įstaigai ar laisvajam mokytojui, treneriui po 20 Eur per mėnesį už kiekvieną veiklų dalyvį. Panašus principas jau ne vienus metus veikia vaikų neformaliąjam ugdymui.
Turime daug mokytojų, gydytojų ir kitų profesionalų, kurie išėję į pensiją tiesiog neranda kaip save realizuoti, tad ,manau, pirmiausiai reikia išnaudoti šį potencialą ir pasitelkti šiuos žmones įtraukti į mokymo procesą. Antra, ne tik trečiojo amžiaus universitetas, bet ir kitos švietimo įstaigos galėtų įsitraukti į mokymosi visa gyvenimą procesą ir užimti senjorus, kad jie jaustųsi reikalingi, kad jiems patiems būtų įdomu, o tokį procesą tikrai gali paskatinti savivaldybė. Galime plačiau naudoti ir socialines inovacijas, kaip pvz., miesto sodai, kur ir vyresnio amžiaus žmonės galėtų pabūti gamtoje, o tuo pačiu ir sužinoti daug naujų dalykų, jei jiems būtų kartu ir mokymai organizauojami.
Nacionalinis švietimo NVO tinklas 2023-03-01
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
NPP numatyta iki 2025 m. perduoti 15% savivaldybių viešųjų paslaugų teikti NVO. Nors didžiausios išlaidos biudžete tenka švietimui, NVO nepakankamai įtraukiamos į vykdomas priemones. Kaip didinsite NVO dalyvavimą, sprendžiant švietimo paslaugų prieinamumo, įvairovės ir kokybės klausimus?
Norėdami užduoti klausimą kandidatui prašome užsiregistruoti. Užsiregistravę taip pat galėsite uždėti patiktukus ant klausimų.
Lietuvoje, ne tik Vilniuje NVO pagalba yra sprendžiami įvairūs klausimai. Pats visada aktyviai dalyvauju visuomeninėje veikloje ir manau, kad svarbiausia yra turėti veiklią platformą, kur galima apsitarti ir nusistatyti prioritetus bei tikslus, kuriuos miestui padėtų įgyvendintil labiau įtraukios NVO. Ne mažiau svarbu yra ir šių organizacijų pajėgumai ir pasitikėjimas jomis, nes dažnu atveju šios organizacijos daug greičiau ir kokybiškiau suteikia paslaugas. Manau, labai svarbu nuolatinis dialogas bei aiški finansinė parama šioms organizacijoms.