DARIUS TREČIAKAUSKAS

Programos, deja dažnai ir lieka tik valdininkų planuose, dokumentuose ir pažaduose, o gyvenimo realybė ir toliau plaukia savo vaga. Tik asmeninė politikų ir valdininkų atsakomybė gali padėti išspręsti realius, senai užstrigusius klausimus. Konkretaus atsakingo žmogaus paskyrimas su kontrole tiek iš mero komandos pusės, tiek ir iš NVO pusės gali padėti pajudėti iš mirties taško. Taip pat šiandien labai aktualus realiai dirbančių, o ne tik iš projektų gyvenančių ir lėšas įsisavinančių NVO identifikavimas. Be galo svarbus švietimo srityje ir vertybinę bei konkrečią pridedamąją vertę miestiečiams sukurianti veikla.
NVO ir kitų miesto bendruomenių dalyvavimo sprendimų priėmime didinimas turi prasidėti nuo požiūrio į valdžią ir politikus kaitos – valdžia yra išrenkama ne valdyti, o atstovauti rinkėjų interesus, ir tariantis bendrai kartu su mokesčių mokėtojais, rasti ir priimti geriausius ir reikalingiausius sprendimus atsakingame mokesčių panaudojime.

Be socialinių (bazinių A. Maslow piramidės poreikių) klausimų sprendimo, švietimas ir savirealizacija, be jokios abejonės, yra ypatingos svarbos. Ir savivalda tikrai galėtų smarkiai čia prisidėti. Senjorai paprastai turi nemažai laisvo laiko, bet noras tobulėti ir jaustis reikalingu, tame amžiaus tarpsnyje tikrai niekur nedingsta ir išlieka svarbus. Miesto bendrųjų erdvių atvėrimas, klubai, užsiėmimai, pomėgių rateliai, pagalba mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, slaugos srityje, skautų ir kituose jaunimo judėjimuose ... Ir Senjorų akademijos ir Trečiojo amžiaus universiteto Kaune matyt tikrai  neužtenka.

Šiandien kada ne tikrasis išsilavinimas, erudicija ir inteligencija formuoja elitą, o iškreiptų vertybių, skandalingumo ir lojalumo ekshibicionizmas padeda „prasimušti“ į gyvenimą, matyt tik suvokimas kas yra tikra ir kas ne, kas verta, o kas tik blizga ir sugrįžimas prie pamatinių tautos ir visuomenės vertybių, galėtų paskatinti žmones aktyviau dalyvauti neformalios savišvietos ir mokymosi visą gyvenimą paradigmoje. Šiais laikais suaugusiu jau laikomas žmogus, sulaukęs 18-os metų (nors kai kurie veiksmai leidžiami tik nuo 21-ių). Žvelgiant per H.Gardnerio multiinteligencijų teorijos prizmę – nemažai daliai jaunimo matyt gali trūkti dalies šitų kompetencijų, ką galbūt būtų galima apibendrinti kaip - savistovaus gyvenimo ir atsakomybės kompetencija (žinoma yra ir išimčių).

Pats būdamas vienintelis nepartinis ir nesusijęs su verslo interesais kandidatas, daugiau kaip 30 metų veikiantis kaip aktyvus visuomenininkas įvairiose švietimo srities NVO, be jokios abejonės suprantu ir palaikau kiekvieną reikalingą ir prasmingą visuomenės iniciatyvą. Nevalstybinės mokyklos, kurių didžioji dalis yra pilietiškų ir energingų tėvų bei mokytojų bendruomenių iniciatyvos - yra kaip oras reikalingos dabartinės švietimo sistemos reanimacijai. Lietuvos Švietimo taryboje jau keliu klausimus dėl Vyriausybės numatyto krepšelio perskirstymo tvarkos tokioms mokyklom stabdymo, nes tai realus tokių mokyklų žlugdymas.
Tokių mokyklų plėtra priklauso nuo bendruomenių sąmoningumo, pilietinės ir asmeninės atsakomybės už savo vaikų ateitį brandos. Integracija į bendrą švietimo sistemą - tai natūralus vystymosi procesas ir kaip gerasis pavyzdys turi skatinti ir bendrosios švietimo sistemos kaita. Nes prievarta iš viršaus, be iniciatyvos iš apačios - tebus tik forma be turinio. Savivaldybės pagalba gali būti patalpos, aplinkos lėšos, mokytojų skatinimas, mokymų, seminarų organizacinė pagalba ir viso kitos abipusiai suderintos ir priimtinos priemonės. Deja Kaunas kol kas, šioje vietoje tikrai neblizga.