EGIDIJUS GRICIUS

Pirmiausia reikia įvertinti kiek Savivaldybėje veikia pajėgių ir suinteresuotų dalyvauti vienos ar kitos viešos paslaugos teikime NVO. Bendruomeninės organizacijos tikrai galėtų rasti nišą socialinių paslaugų teikimo srityje, organizuojant susisiekimo, Savivaldybės kelių priežiūros paslaugas ir pan. Veikiančios asociacijos ar VšĮ galėtų įsilieti į švietimo paslaugų teikimą, jų kokybės ir įvairovės plėtrą. Mano vizija yra įsteigti papildomą specialisto etatą Savivaldybės administracijoje tiesioginiam darbui su NVO koordinavimu ir bendruomenių įgalinimu. Dažnu atveju reikalinga NVO narius motyvuoti, padrąsinti arba pristatyti programas, kurių pagalba organizacijos jaustųsi konkurencingos paslaugų teikimo lauke, nes jų prigimtis yra veikimas kartu siekiant įgyvendinti tokias veiklas, kurių pasiūlos, kaip viešosios paslaugos, trūksta.

Savivalda yra atsakinga už suaugusiųjų neformalaus švietimo organizavimą. Trečiojo amžiaus universitetų (TAU) veiklų palaikymas tiek morališkai tiek financiškai šį tikslą įgyvendina tik iš dalies, nes  TAU atstovai dažniausia patys sau yra "gražūs ir protingi". Jeigu TAU atstovas nenueina į vaikų darželius, jaunimo ar socialinių paslaugų centrus, jų mokymasis nedera su pilietiškumo ir gerosios praktikos sklaida. Suaugusiųjų švietimas savivaldoje turėtų būti skatinamas tiek, kiek tai naudos suteikia Savivaldybės bendruomenei. Juk pagal Maslovo piramidę savirealizacija yra aukščiausias poreikis, o jeigu jo nesiekiama arba jis ignoruojamas, vadinasi suaugusiesieji yra skraiudžiami įvairių paramų pagalba, nes jiems taikomos vaikų darželio sąlygos  - skiriami chorų vadovai, papildomas finansavimas žaidimams ir pan. Kiekviena socialinė grupė visuomenėje turi būti skatinama savirealizacijai, kitaip kris jų laimės indeksas.