VYTAUTAS JUOZAPAITIS

Sveiki, klausimas buvo suformuluotas taip, kad abu atsakymai būtų neteisingi ;) . Būtent tai  aš norėjau patikslinti, nes į Tarybą nekandidaduoju, o tokios patikslinimo opcijos nebuvo. 
Taigi, aš esu kandidatas į Kauno merus ir nekandidatuoju į Kauno m tarybą. 
Pagarbiai

Sveiki, klausimas buvo suformuluotas taip, kad abu atsakymai būtų neteisingi ;) . Būtent tai  aš norėjau patikslinti, nes į Tarybą nekandidaduoju, o tokios patikslinimo opcijos nebuvo. 
Taigi, aš esu kandidatas į Kauno merus ir nekandidatuoju į Kauno m tarybą. 
Pagarbiai

Laba diena, dėkoju už klausimą. Visų pirma, šiandieniniame Kaune daugelis NVO apskritai yra pamirštos ir nustumtos į paraštes. Pirmiausiai reikėtų atkurti bendradarbiavimą su NVO, užmegzti ryšius. Tada būtų galima kalbėtis apie jų didesnį dalyvavimą visose srityse. Tačiau manau, kad dalyvavimą galima būtų paskatinti užtikrinant stabilų ir nuoseklų finansavimą, kad jos galėtų veikti efektyviai ir prisidėti prie viešųjų paslaugų užtikrinimo.

Sveiki, dėkui už klausimą. Savivaldybės galėtų plačiau atverti bibliotekų ir mokyklų duris, kuriose vyresni žmonės galėtų tobulinti savo kompetencijas, įgyti naujų žinių. Labai svarbu finansuoti trečiojo amžiaus universitetus, suformuotų specialias programas, kurios skatintų vyresnius žmones įsitraukti į socialinį gyvenimą, gerintų jų psichinę sveikatą. Taip pat, kaip ir jau minėjau ankstesniame atsakyme - svarbu, jog būtų įgyvendinamas ir suaugusiųjų kompetencijų gerinimo ir „mokymosi visą gyvenimą“ principo įgyvendinimo principas, jog žmogus galėtų jaustis oriai.

Sveiki, ačiū už klausimą. Kaip pastebi ekspertai, šiandien daugeliui suaugusiųjų trūksta bendrųjų kompetencijų, pavyzdžiui – kalbinių, pilietiškumo, skaitmeninių kompetencijų.  Lietuva yra viena iš 20 proc. ES valstybių su didžiausiais įgūdžių darbo rinkoje neatitikimais, o daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų turimi gebėjimai neatitinka poreikio pagal turimą profesiją, iš jų 26 proc. susiduria su kompetencijų trūkumu. Taip pat pažymėtina, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys susiduria su visuomenės senėjimo ir demografinių pokyčių iššūkiais, todėl svarbu daugiau dėmesio skirti vyresniojo amžiaus asmenų švietimo poreikiams tenkinti. 

Didesnį suaugusių dalyvavimą nuolatinio mokymosi procese paskatintų paprastai naudojamos, vieno langelio principu veikiančios mokymosi gyvenimą platformos sukūrimas. Tokioje platformoje būtų pateikiami įvairūs pasiūlymai kvalifikacijai tobulinti, gyventojai galėtų susikurti asmenines paskyras, valstybė per tokią platformą galėtų finansuoti prioritetines tobulinimosi sritis. Taip pat, labai svarbu, kad veiktų karjeros konsultavimo sistema, kad gyventojai galėtų gauti patarimų ir konsultacijų apie darbo rinkos poreikius, tobulintinas kompetencijas. Trečia, labai svarbu, kad aukštosios mokyklos siūlytų daugiau galimybių suaugusių kvalifikacijos tobulinimui, jog būtų paprasčiau užskaitomos neformaliu būdu įgytos kompetencijos.